- piningius
- 2 piniñgius, -ė smob. (2) 1. N, [K], Lkv žr. pinigius 1: Pelnas piningiui ir žemvaldžiui A1884,303. Mažesniejie piningiai neturi tiek tarnų prš. 2. iždininkas: Susirinkimas nusiskyręs vyresnybę – viršininką, raštininką ir piningių A1885,25.
Dictionary of the Lithuanian Language.